Prienų popierinės viduje ir ...

Lietingą spalio rytą mes, IIIg klasės mokiniai, iš sunkių pamokų pasprukome į Lietuvos pietus – Prienus. Kartu su auklėtoja į nedidelį miestą, iš abiejų pusių apkabintą Nemuno, išvykome iš arti susipažinti su Prienų popierine – viena didžiausių XVIII - XIX a. popieriaus dirbtuvių Lietuvoje.

Manoma, kad 1613 m. Prienų dvare pradėjo veikti popieriaus dirbtuvės. Po šimtmečio jos buvo sugriautos ir vėl atstatytos. Šalia esančiame Drubengio tvenkinyje buvo pūdomi skudurai, kuriuos po to sumaldavo ir iš gautos masės gamindavo aukštos kokybės popierių, jį netgi gabeno į Maskvą, Peterburgą, Varšuvą. Naudoti net 32 įvairūs vandens ženklai. Fabrikas sunyko prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Praėjus tiek metų, popieriaus gaminimo tradicijas kartu su skudurininke galėjome gaivinti mes patys. Pasivaikščioję po aplinką užlipome į dirbtuvių viršutinį aukštą. Po išsamaus pasakojimo apie popierinės istoriją, kiekvienas gavome galimybę išlieti emocijas plėšydami skudurus, dar išbandėme taiklumą, mėtydami skudurų ryšulius į puodą. Tuomet įsitaisėme prie medinių stalų, kur kiekvienas turėjome apdailinti ir pažymėti spalvomis bei žolelėmis jau paruoštą popieriaus lakšto masę. Fantazija liejosi laisvai, o skudurininkė kiekvieno priterliotą košę pažadėjo išdžiovinti ir gautą popierių atsiųsti mums paštu. Po kūrybinio darbo buvome pavaišinti valgomu popieriumi bei namine čiobrelių arbata.

Atsisveikinę su skudurininke, pasukome į visai šalia Prienų pastatytą, dangų rėžiantį Birštono apžvalgos bokštą. Šio bokšto apžvalgos platforma yra iškelta aukščiausiame lygyje – 45 m – tarp visų Lietuvos apžvalgos bokštų. Norėjome įsitikinti, ar tas bokštas tikrai toks aukštas kaip sakoma, tad kas šuoliukais, kas įsikibęs turėklo, galiausiai įveikėme 300 laiptelių ir visi, vėjo suveltais plaukais ir drebančiomis kojomis žavėjomės atsivėrusia panorama. Iš aukštai žvelgėme į vingiuojantį Nemuną, Degsnės mišką, Škėvonių atodangą, Birštono piliakalnį, ošiantį Punios šilą. Pasigrožėję vaizdu ir vėl nulipę šimtus laiptelių žemyn, pasukome atgal į mokyklą.

Toks buvo mūsų susipažinimas su maža dalele pietų Lietuvos. Važiuodami namo kartu aptarėme, ką naujo sužinojome ir nekantravome grįžti bei papasakoti įdomybes kitiems. Į pamokas, kaip bebūtų širdingai gaila, grįžti nebespėjome, tačiau parsivežėme daug naujų žinių ir šiltų įspūdžių.