Pas ketvirtokus svečiavosi rašytoja Indrė Musteikytė

Sausio 22 d. ketvirtokų lietuvių kalbos pamokoje lankėsi mokytojos Sandros Vaičiulienės pakviesta rašytoja Indrė Musteikytė. Mokiniai buvo labai nustebę, kad ši rašytoja ,,dar mokosi“ mūsų  gimnazijoje, III g klasėje.

Indrė pasakojo, kad mama ją „užaugino“ bibliotekoje, ji nuo mažens pradėjo domėtis knygomis, išmoko skaityti, ir už tai mamai dabar yra labai dėkinga. Knygos tapo geriausiais jos draugais. Astrida Lindgren ir jos kūryba buvo Indrės idealas. Vėliau susidomėjimas knygomis peraugo į pasakų kūrimą. Tėvelių paskatinta, Indrė rinko savo pasakėles. 2012-aisiais, kai Indrei sukako aštuoneri, buvo išleista pirmoji jos knygelė „Laikrodukas Tuksis“. Agentūra „Factum“ prie Lietuvos kultūros fondo Lietuvos rekordų knygoje paskelbė, kad Indrė jauniausia knygos autorė Lietuvoje.

Vėliau buvo išleista pasakų knygelė „Užkeiktas žiedas“, apysakų-pasakų rinkiniai „Trolių tiltas“ ir „Kartą girioje“. Jose daug nutikimų, veikėjai daug keliauja ir patiria smagių nuotykių. Visos keturios knygelės parašytos, kai Indrei buvo 8–10 metų. Būdama dvylikos metų parašė knygą „Mokyklinės istorijos“. Dabar Indrė pradėjo kurti ir eiles. Šešta knyga Indrei – dar tik tolima, nedidelė svajonė, vis dėl to, jai reikia sulaukti ir savo mūzos. 

Indrė ketvirtokams papasakojo, kad parašiusi knygą ji sulaukė žinomumo, džiaugėsi tokiu netikėtu kūrybos įvertinimu, tačiau mokykloje buvo visko, teko išgirsti užgaulių, pasakymų, kad visa sukūrė mama. Tai liūdino, kurį laiką ji savo kūrybos gėdijosi, bet vis dėl to kurti nenustojo ir dabar tuo džiaugiasi. 

Ketvirtokai Indrę apipylė klausimais: iš kur semiasi idėjų, ar turi kūrybos ritualų, kaip sukuria veikėjus, jų vardus ir pan. Indrė nuoširdžiai atsakė į visus klausimus. Kad savo kūrybai idėjų semiasi iš supančios aplinkos. Pirmoji knygelė buvo įkvėpta seno, jau neveikiančio laikroduko. Antros knygos idėja iš pilies paveikslo, kabojusio bibliotekoje. Trečiąją knygą parašyti paskatino padovanotas didelis pliušinis begemotas. Taip, rodos, maži, nereikšmingi daiktai pavirto į gražias vaikiškas knygeles.

O į klausimą, kaip lengviau sukurti rašinėlį, pasakojimą ar atpasakojimą, Indė atsakė, kad viskas prasideda nuo skaitymo – taip išmokstama ir rašyti, ir pažinti pasaulį. Visų pirma, knyga moko ir lavina vaizduotę. O antra, neturint ką veikti, skaitymas – geriausias užsiėmimas. Besiskundžiantiems, kad daro daug klaidų, patarė skaityti kuo daugiau knygų, palinkėjo niekad nenustoti kurti ar užsiimti mylima veikla, kad ir kas bebūtų.

Dėkingi ketvirtokai ir jų mokytoja pažadėjo perskaityti visas Indrės knygeles ir palinkėjo kuo greičiau sulaukti savo mūzos.