Paskutinio skambučio šventė Raguvos gimnazijoje

Gegužės 29 dieną Raguvos gimnazijoje nuaidėjo ypatinga šventė – Paskutinis skambutis, pažymėjęs dvyliktokų mokyklinio kelio pabaigą ir naujo gyvenimo etapo pradžią. Šventinė diena prasidėjo jautria ir džiugia akimirka – pasipuošę ir šventiškai nusiteikę dvyliktokai, išradingai papuošę savo automobilius, vyko pasiimti savo auklėtojų Simonos ir Giedrės iš namų. Šypsenos, gera nuotaika ir lengvas jaudulys lydėjo juos visą dieną. Atvykę į gimnaziją, abiturientai buvo iškilmingai pasitikti ir palydėti į paskutinę pamoką – vieną svarbiausių jų mokyklinio gyvenimo akimirkų. Ypatingo jaukumo ir šilumos šventei suteikė pirmokai kartu su savo mokytoja Sandra. Mažieji mokiniai lydėjo dvyliktokus, simboliškai sujungdami mokyklos pradžią ir pabaigą. Jų nuoširdumas ir vaikiškas džiaugsmas sukūrė itin jautrią ir šviesią atmosferą. Daug širdies į šventę įdėjo ir vienuoliktokai. Jie kruopščiai ruošėsi šiai dienai, apgalvojo kiekvieną detalę ir sukūrė šiltą, prasmingą bei jausmingą renginį. Jų tarti žodžiai ir parodytas dėmesys leido dvyliktokams pasijusti ypatingais ir svarbiais. Renginį papuošė buvusios gimnazijos mokinės Andrėjos Arzimanovos atlikta daina, o ypatingą muzikinį sveikinimą abiturientams dovanojo jų auklėtoja Simona kartu su Raguvos gimnazijos visuomenės sveikatos priežiūros specialiste Simona. Šventės metu buvo įteiktas dvyliktokų testamentas, skambėjo dainos, padėkos, prisiminimai ir gražiausi linkėjimai. Ypač jautria akimirka tapo dvyliktokų tėvų sveikinimas – jie skyrė abiturientams ir visai gimnazijos bendruomenei nuoširdžius, šiltus bei įkvepiančius žodžius, kurie sujaudino ne vieną širdį. Gėlėmis ir padėkos žodžiais buvo pagerbti mokytojai bei gimnazijos administracija. Po šventinio renginio dvyliktokai kartu su auklėtoja Simona išvyko prie jūros palydėti saulės. Besileidžianti saulė tapo simboliniu atsisveikinimu su mokykliniais metais – kupinais draugystės, atradimų, iššūkių ir gražiausių prisiminimų. Tai buvo laikas sustoti, pabūti kartu ir dar kartą pajusti bendrystę, užaugusią per dvylika metų. Šventė buvo kupina šilumos, dėkingumo ir šviesių emocijų. O žavūs, pasitempę ir laimingi dvyliktokai tą dieną spinduliavo ne tik elegancija, bet ir jaunatvišku ryžtu žengti į naują gyvenimo etapą, nešdamiesi Raguvos gimnazijos vardą ir brangiausius mokyklinius prisiminimus savo širdyse.